- nuriesti
- nuriẽsti, nuriẽčia (nùriečia Alv), nùrietė 1. tr. B, N, K, DŽ1 nuvynioti, nurišti: Audimą, milą nuo ritinio nuriẽsti KI36. Nuriẽsk audimą nuo riestuvo J. Seserėlė mano, lelijėlė mano, svočia nuriẽs kaspinėlius ir rūtų vainikėlį JV685. Oi sesyte, jaunuolyte, neduok rankos žalnierėliui: žalnierėlis šalbierėlis nuriẽs tavo galionėlį (d.) Š. 2. tr. DŽ1 išlenkti, nulenkti: Zaras nueis, uodegą nuriẽtęs, o jis ir liks Dbč. Praėjo pro muni, nosį nurietusi į šalį Šts. 3. tr. lenkiant padaryti, pagaminti: Nuriẽsk man lazdą Lš. 4. intr. nudrykti, nutįsti: Tuose ežeruose pagavo samanos pirmiausiai augt, o po tam iš čia vis tolyn nurietė BsV378. Ja jūs mane (apynėlį) neprismeigsit, žemuže nuriẽsiu JD147. | refl.: [Taukų žvakei] bedegant, šalyje suburbėjo tokia lyg skiedra ir po tam kaip garbana nusirietė žemyn ir ilgą laiką nesutirpo kaip kiti taukai BsV42. 5. tr. DŽ, Krsn, Klvr šnek. nupasakoti, nusakyti: Tas jų Jonas jau kad nuriẽs ką nors, tai net gražu pasiklausyt Btr. Tai gražiai nùrietė jis baiką Vrn. Kad prisimintau, tai gražiai nuriestáu pasaką Kb. 6. tr. šnek. nupjauti, nukirsti: Per dvi dienas tiek rugių nenuriẽsi Alv. \ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti
Dictionary of the Lithuanian Language.